Šnekantys paukšteliai gimtosios kalbos pamokoje

 

Lėlės lengvai padeda mums rasti takelį jungiantį gyvenimą ir pasaką. Gera buvo patirti kaip Eduardo Balsio menų gimnazijoje Klaipėdoje pasiilgta lėlių! Čia apsilankiau pas pradinukus su, prieš keletą metų Lietuvių kalbos draugijos iniciatyva gimusiais Klaipėdoje, „šnekančiais paukštukais”. Taigi, tie paukštukai yra lėlės. Šarka, kuri visur skraido, viską renka ir viskuo domisi bei Palėdžiukas, kuris yra labai protingas, viską žino, moka teisingus žodžius pasirinkti, taisyklingai kalbėti, todėl ir kitus ima drąsinti. Netruko pralėkti laikas kartu, lankantis lietuvių kalbos pamokoje pas trečiokus. Išbandėme ir įsitikinome kaip lėlės gali padėti rišliai ir vaizdingai kalbėti, dalyvauti dialoge ar paprasčiausiai „suteikia drąsos“ vaikams vieniems kitus pašnekinti. Beje, o Šarka dar ir nesivaržydama žemaitiškai šnekino vaikelius ir savo „išminties perlus” barstė... 

Ką išmoksi - ant pečių nenešiosi!  Taip ėmė vystytis ir nauja pasaka, kuri prasidėjo labai paprastai - „Gyveno vieną kartą senelė ir turėjo gražią mažą anūkėlę... “ 

Šis susitikimas buvo tik gera pradžia! Vėliau lėlės apsilankė ir kitose vietose. Jau tada džiaugėsi ir mokytoja, kad vaikai žaismingai bendravo, šnekinami Šarkos ir Pelėdžiuko. 

Jie nesunkiai prisiminė daugybę lietuviškų patarlių, sugalvojo vaizdingų posakių ir net patys kūrė lėles, kurias “mokė kalbėti”!  Net namų darbai su lėlėmis  mokinukams tapo įdomiais, įtraukiančiais, pranoko mokytojos bei mūsų visų lūkesčius!

 

Salomėjos „Pasakų akademija“ su paukšteliais apsilankys ir pas jus, kai tik panorėsite. Tereikia parašyti  mums!

Iki susitikimo pasakų pasaulyje!

                                 Su meile, Salomėja...

                                 Plačiau apie mane, mano patirtis ir praktiką skaitykite čia>