Tikrai subtilus Indrės Sekevičienės, poetės kurią savo džiaugsmui "atradau" šį pavasarį tekstas!... Įskaičiau pati, nes jis man atsivėrė tik "įsiklausius" į žodžius baltame popieriaus lape... (dėkui už įrašą kolegai Algirdui Zigmantui)... Beje, juk kol suprantame, kad Dievas yra Meilė, tenka pasidžiaugti ne tik rožių žiedais ir kvepiančių žiedlapių taku, bet ir dygiu vainiku, žvyrkeliais, šakų kirčiais, žeidžiančiais veidą ir kūną... O tada sustoji, įsiklausau ir...visai nejučia pajauti, kad ne veltui taip brangiai sumokėta... Tik tada suvoki realią ir tikrą, bet visai naują šio kelio vertę... Eilėraštis įsiklausyti
Tai DERMĖS paieškos. Jos auga kūrybiškai keliaujant su teatru ir tuo, kas šalia jo. Kelionė rami, tačiau patiriama ir iššūkių. Teatras juk yra begalinis žaidimas, refleksija, komunikacija su pasauliu, savimi, kur iš pirmo žvilgsnio keistai jungiasi, rodos nesujungiami dalykai - drama, veiksmas, lėlės, tekstilė, meno terapija, edukacija, tiek teoriškai, tiek praktiškai. Iš to gimsta ir tekstai, eilėraščiai, tekstų garsinimai bei dalinimasis jais..