Lėlių amžinybės atspindžiai Jūratės Januškevičiūtės paveiksluose

Susitikome ne tik lėlininkams įdomioje dailės parodoje „Kas tu?“. Ją, Kultūros tarybai finansavus, Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre surengė viena iš šio teatro kūrėjų, menininkė Jūratė Januškevičiūtė. Nenuostabu, kad Klaipėdos  lėlių  teatrui teko ir šio projekto kuratoriaus misija.

Daugelis šiandien jau neįsivaizduoja Klaipėdos kultūrinės paletės be Klaipėdos lėlių teatro. O tam kad jis gimtų, talentinga menininkė pirmiausiai turėjo turėti svajonę, suburti grupelę bendraminčių, o tada nueiti nepaprastą kūrybos kelią, besitęsiantį gerokai daugiau nei 30 metų.

Klaipėdoje gimusi ir augusi, teatru susidomėjusi dar vaikystėje, Jūratė Januškevičiūtė pirmoji mūsų mieste ir pasėjo profesionalaus lėlių teatro „bacilą“. KU Menų fakultete prie Režisūros katedros, jai pavyko suburti patikėjusių idėja dėstytojų būrelį, kurie suprato, kad profesionalus lėlių teatras Klaipėdoje turi atsirasti. Lengviausia būtų pasakyti „kaip tarė – taip padarė“. Ne tik lėlių spektaklius Jūratė pati statė, juos režisavo, lėles ir scenografiją kūrė. Tinkama dramaturgine medžiaga lėlių teatrui teko pačiai pasirūpinti, pjeses rašyti, bendraminčių aktorių būrelį suburti, kartu su jais „lėles prakalbinti“, į festivalius vykti, lėlių teatro formų kaitą, visuotinį vyksmą stebėti ir, žinoma, auginti savąją teatro idėją. 

Esu viena iš lėlių teatro Klaipėdoje pradžios dalyvių ir liudininkių, tai pamenu, kad Jūratei niekada nepakako vien lėlių teatro. Ji tapė, fotografavo, rašė pjeses, rengė parodas, kūrė lėlių animacinius filmus, jungdama įvairias kūrybines technikas. Šiandien Klaipėdos lėlių teatre kuria ir dirba profesionalūs lėlininkai, teatro vairą perėmę jos mokiniai, įgiję profesiją, pagal Jūratės parengtą programą. Lėlininkai toliau savo kūryba garsina Klaipėdos vardą Lietuvoje ir Tarptautinėje erdvėje ir nežada sustoti nes profesijos pamatai – stiprūs.

O Jūratė Januškevičiūtė tęsdama kūrybinį kelią nesustoja. Štai ir atėjo laikas naujai parodai, į kurią Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre menininkė pakvietė ne tik lėlių teatro mylėtojus, bet ir visus, net nepažįstamus klaipėdiečius. Parodos atidarymas – šventė visiems, kas laukė ir žino, kad Jūratės Januškevičiūtės kūryba visada žada paslaptį. Naujoji paroda „Kas tu?“ skatina į lėlę pažvelgti naujai, tarsi leisdama jai atgyti kitais pavidalais – paveiksluose, perteikiančiuose kitokią minties giją, nei buvę lėlių spektakliai. Visą nedidelio senamiesčio namelio erdvę užpildė paveikslai, kurių personažai tarsi kviečia pokalbiui, klausdami kiekvieno asmeniškai „kas tu?“. Keletas darbų primena Jūratės kurtus lėlių animacinius filmus.

Parodoje rodomi du iš jų, „Nuojauta“ ir „Sušalę sapnai“, kurių herojai vėliau tapo „paveikslų modeliais“. Šie filmukai pažįstami Tarptautinio lėlių festivalio „Materia Magica“ dalyviams, kurį eilę metų rengia šią parodą kuruojantis Klaipėdos lėlių teatras. Keletas knygelės „Džiunglių skyriaus istorijos“ iliustracijų kviečia susipažinti su herojais, primenančiais ilgus metus sėkmę nešusį lėlių spektaklį „Žirafa su kojinėmis“. Kūrusi lėles ir vizualinį pavidalą spektakliui Jūratė Januškevičiūtė dabar paruošė leidybai spalvingą knygelę, laukiančią savo leidėjo. 

Dauguma parodoje eksponuojamų darbų sukurti paskutiniaisiais metais, naudojant mišrią techniką (pieštuką, tušą, fotografiją ir kt.), vis tiek primena lėles. Menininkei tiesiog įdomu eiti toliau. „Nuo lėlių nėra ko bėgti“, juokauja Jūratė ir džiaugiasi atradusi ir sau naujų dalykų.

Judant tarp paveikslų, įkvėptų ankstesnio lėlių gyvenimo, mintyse skamba ir kiti, neištarti klausimai – „gal atpažįsti save?“, „kur skubi?“, „gal stabtelėtum?“, „ar pameni, kad buvau tau svarbi?“... Įsiklausant į šią vizualiai bylojančią klausimų tėkmę apima ar užvalo ypatinga atmosfera. Paroda – tarsi gyva, nors judesys tik įsivaizduojamas. Ir nenuostabu, nes Jūratė – teatro žmogus, o teatras – veiksmo menas. Menininkė nematoma ranka tarsi bando mus pavedėti tolyn, kur kūrybos vandenys srūva laisvai, žuvys – sparuotos, gali skraidyti, angelai globodami žmogų ar lėlę tyliai rymo, valčiai nešant gyvybę namo. O Amžinybės viltis tyliai srūva tolyn gyvenimu besitęsiančiu kūryba... Nepamirštamas senas karalius, švytinčia karūna, galvą parėmęs lėliškomis rankomis...

Pristatydama savo parodą Jūratė Januškevičiūtė priminė, kad kai kurie paveikslai – būsimų, jau parašytų jos knygelių iliustracijos, belaukiančios naujų materializacijų... Pati menininkė prasitaria, jog „paroda – apie teatrinės lėlės pomirtinį gyvenimą.“ Jos metu lėlė atgimsta ir dažnai tampa visai kitu, sunkiai atpažįstamu herojumi. Lėlė įgauna naują pavidalą jau ne teatriniame veiksme, o vaizduojamojo meno kūrinyje, kur gyvavimo taisyklės – kitos..

Nuostabu kaip Jūratės lėlės jai pačiai tapo naujų kūrinių įkvėpėjomis. Tarsi įgavusios kūnus naujomis sąlygomis, kitomis formomis lėlės tęsia gyvenimą, kuris šiek tiek panašius į buvusį kino ar teatro scenoje.

Salomėja Burneikaitė

https://www.atviraklaipeda.lt/2023/09/13/leliu-amzinybes-atspindziai-jurates-januskeviciutes-paveiksluose/