Pavasaris vėlinosi. Labai jo laukėme. Atėjusi į
Klaipėdos lėlių teatro spektaklį „Ieškoma: teisybė“ Skulptūrų parke, klajojau
kartu su žiūrovais tarp medžių, skulptūrų, pramintais ir nepramintais takeliais,
plytelių takais vis kitur, dairėmės kur čia ta teisybė galėtų slėptis...
Saulė šypsojosi nuo pat ryto, bet teisybė man nušvito
netikėtai, visai ne ten, kur tikėjausi. Toje kelionėje „paskui teisybę“ išgirtau
žodžius, kurie man atvėrė akis... Visai šalia maža mergytė tyliai, su nuostaba,
ištarė, – „Mama, pažiūrėk kokia žolė didelė
ir žalia!“ Supratau – štai, kokia yra teisybė! Ir nieko daugiau mums netrūksta.
Dar pakalbinau Joną, talkinantį lėlininkams. Sužinojau, kad jis – savanoris- talkininkas,
alpinistų būrelio narys, be kurio pagalbos lėlininkams būtų sunku „išprašyti“
teisybę iš kokio aukšto medžio, jei prireiktų...
Teatras yra žaidimas. Įdomus, įtraukiantis, viliojantis,
mokantis svajoti, veikti, kaip ir pasakos. Ir mūsų gyvenime daug yra teatro – tai rolės,
susiklosčiusios situacijos, konfliktai. Bet nieko nevertas būtų teatras, jei nespėtumėm ar užmirštumėm pastebėti kokia
jau didelė ir žalia yra žolė.
Mirgėjo, keitėsi medžių šakų, žmonių ir lėlių šešėliai.
Mainėsi prasiskleidusių geltonų ir mėlynų žiedelių spalvos.
Ir tikrai kvepėjo pavasariu, o žolė jau buvo
didelė ir žalia. Viskas gerai. Tokia buvo vieno sekmadienio teisybė, kurią
atradome kartu, jautėme ją esant ČIA ir DABAR...
Su pasakomis ir paskui jas galime keliauti kada tik panorėsite. Jei
pasijustumėt, kad norisi patyrinėti kartu, žinokite, kad Salomėjos „Pasakų
akademija“ rengia kūrybines dirbtuves tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tereikia
atsiliepti ir parašyti....
Iki susitikimo pasakų pasaulyje!
Su meile, Salomėja...
Plačiau apie mane, mano patirtis ir praktiką
skaitykite čia>
