Kaip tetulė mezga pasakas...

Visai ne seniai seniai tai buvo, o tiesiog dabar yra! Gyvena tokia tetulė ir lyg niekur nieko, paprasčiausiai, savomis rankomis, akelė po akelės, mezga sau mažus megztiniukus ir kojinėles, lyg laiko marias turėtų. Ir kaip gi jai nemegzti!?

Gyvenimas juk, kaip siūlų kamuolys, gali bet kada pasibaigti... O šitaip bent liks kokiems veikeliams keli megztinėliai – raštuoti, šilti, o svarbiausia – jaukiai mažylius apkabinantys -  „Myliu myliu, spust spust, prie širdelės glust, glust...“ vis pasidainuoja...  Nebejauna tetulė, bet gerai pamena iš to laiko kai pati nedidukė tebuvo, kad kartais labai trokšta vaiko širdelė, kad jį kas apkabintų, o nėra kam... Arba laiko tokiems niekams pritrūksta... Arba nei to - nei ano. Taip ir užauga vaikelis, pamylėtas daug mažiau, negu tada norėjosi...  Negerai taip...

 

Nepatikėsite, bet mezgimas gali būti ne tik darbas ar koks buitinis veiksmas iš reikalo... Tai va, begyvendama tetulė ėmė ir išmoko, kad galima megzti ir kitaip. Galima megzti, raštuoti ir marginti istorijas, kurios vieną dieną, jei apsigyvena tarp mylimų žmonių gali virsti brangiomis, į nieką neiškeičiamomis PASAKOMIS, kuriose galima įsisupti ir pasiguosti!    

Taigi, tai ir yra, kad gyvena sau tokia tetulė, kuri tiesiog iš meilės gyvenimui, mezga jaukius vilnonius drabužiukus mažiems vaikeliams, kad jiems pasaulyje šilčiau būtų gyventi. Tokie vaikeliai auga ne tik tėvelių rūpesčio apsupti, bet ir kažkaip kitaip apkabinti ar susupti, aprengti su meile megztais nertinukais, kojinikėmis, kepurėlėmis, šalikiukais...

Senovėje daugelis tokias  mameles ar tetules turėjo, jas mylėjo, pasiilgdavo ir vis sugrįždavo jų aplankyti ir apkabinti. Sakydavo žmonės, kad jų vaikai gerais žmonėmis užaugdavo. Kažin ar taip būta dėl megztinukų, kojinikių, ar dėl PASAKŲ, kurias į juos įmegzdavo? Kas bežino...  

O jei tebegyvena kur tokia tetulė ir dabar dar tebemezga, tai gal dar vilties yra, kad ir ši pasaka gerai baigsis? Juk ne šiaip sau daugelis dar pamena, kaip kaime užaugęs dėdė, vardu Marcelijus Martinaitis, gražiai sudėjo „Tu numegzk man, mama, kelią...“  O juk pagal tuos žodžius ir dainą sudėjo žmonės, patys dar padainuoja, prisimena, susigraudina...  

Jei pasiilgtumėte apkabinami, žinokite, kad Salomėjos „Pasakų akademija“ rengia kūrybines dirbtuves suaugusiems ir vaikams, įvairiais būdais padedančias keliauti savąją gyvenimo kelionę. Išdrįskite atsiliepti ir parašyti mums!

Iki susitikimo megztų pasakų pasaulyje!

Su meile, Salomėja...

Plačiau apie mane, mano patirtis ir praktiką skaitykite čia>

Šnekantys paukšteliai gimtosios kalbos pamokoje

 

Lėlės lengvai padeda mums rasti takelį jungiantį gyvenimą ir pasaką. Gera buvo patirti kaip Eduardo Balsio menų gimnazijoje Klaipėdoje pasiilgta lėlių! Čia apsilankiau pas pradinukus su, prieš keletą metų Lietuvių kalbos draugijos iniciatyva gimusiais Klaipėdoje, „šnekančiais paukštukais”. Taigi, tie paukštukai yra lėlės. Šarka, kuri visur skraido, viską renka ir viskuo domisi bei Palėdžiukas, kuris yra labai protingas, viską žino, moka teisingus žodžius pasirinkti, taisyklingai kalbėti, todėl ir kitus ima drąsinti. Netruko pralėkti laikas kartu, lankantis lietuvių kalbos pamokoje pas trečiokus. Išbandėme ir įsitikinome kaip lėlės gali padėti rišliai ir vaizdingai kalbėti, dalyvauti dialoge ar paprasčiausiai „suteikia drąsos“ vaikams vieniems kitus pašnekinti. Beje, o Šarka dar ir nesivaržydama žemaitiškai šnekino vaikelius ir savo „išminties perlus” barstė... 

Ką išmoksi - ant pečių nenešiosi!  Taip ėmė vystytis ir nauja pasaka, kuri prasidėjo labai paprastai - „Gyveno vieną kartą senelė ir turėjo gražią mažą anūkėlę... “ 

Šis susitikimas buvo tik gera pradžia! Vėliau lėlės apsilankė ir kitose vietose. Jau tada džiaugėsi ir mokytoja, kad vaikai žaismingai bendravo, šnekinami Šarkos ir Pelėdžiuko. 

Jie nesunkiai prisiminė daugybę lietuviškų patarlių, sugalvojo vaizdingų posakių ir net patys kūrė lėles, kurias “mokė kalbėti”!  Net namų darbai su lėlėmis  mokinukams tapo įdomiais, įtraukiančiais, pranoko mokytojos bei mūsų visų lūkesčius!

 

Salomėjos „Pasakų akademija“ su paukšteliais apsilankys ir pas jus, kai tik panorėsite. Tereikia parašyti  mums!

Iki susitikimo pasakų pasaulyje!

                                 Su meile, Salomėja...

                                 Plačiau apie mane, mano patirtis ir praktiką skaitykite čia>