Su pasakiška maža lėlyte, vardu "Kruopelytė" („Krupenečka“) susipažinome duonos muziejuje Latvijoje. Labai
jau ji panaši į tikrą „pasakų senolę“, kuri atsirado ne šiaip sau. Tokią ją,
susuktą ir suraišiotą iš senų šeimos narių drabužėlių, pagamintą be siuvimo adata,
Duonos muziejui dovanojo viešnia iš Kamčiatkos. Šią apeiginę lėlėytę, kaip mažą
bobutę, senovėje surištą ant naujo derliaus grūdų maišelio saugodavo namuose visus
metus. Tikėjo tada žmonės, kad taip namams duonos pakaks iki naujo derliaus,
niekas nebadaus ir visi bus sotūs. Sulaukus pavasario sėjos lėlytę išardydavo,
o „jos išsaugotus“ maišelyje grūdus pasėdavo į žemę pirmiausiai, dėkodami, kad visi
sveiki išgyveno žiemą ir linkėjo gero derliaus būsimai naujai duonai.
Ir dar. Mums Duonos muziejaus šeimininkė priminė, kad stalas ant kurio valgome – Viešpaties delnas, iš kurio visi maitinamės! Turime prisiminti, kad maistas tiekiamas ant stalo – Dievo dovana, už kurią turime būti dėkingi!
Salomėja
Iki susitikimo pasakų pasaulyje...
Plačiau apie Salomėjos "Pasakų akademiją", patirtis ir praktiką skaitykite čia>
