Salomėja Burneikaitė
Tau
Mano broli,
Jei tave aš turėčiau,
Tu nešaltum nei žiemą, nei vasarą,
Nes raštuotas numegzčiau tau pirštines.
Jei turėčiau, broli, tave -
Nebijočiau jūroj paskęsti,
Nes tu būtum ją perplaukęs.
Tave jei turėčiau,
Nepaklysčiau nei girioj, nei didmiesčiuos,
Nes kelio tavęs pasiklausčiau.
Broli mano,
Jei turėčiau tave -
Ta pati saule spindėtų mūsų lange,
Nors gyventumėm
Skirtingose pasaulio pusėse.
Broli,
Tavo būtų
Namai su žirgeliais, o aš
Iš miestų rašyčiau tau laiškus.
Taip norėčiau pareiti
Tuo lieptu namo,
Kur mano vaikystėj tu nutiesei…
Paklausyk, broli,
Dainuoju tau,
O tu niekada negimei !
- -
Lietus lietaus lietuje lietui
lyja
laikas lėtėja
lyti - lytėti
laukti - lašais lašėti
lėkti
lik
liko tik
litas Likimui. 1999
rugpjūčio 26
(spausdinta
„Kalvotoji Žemaitija“, Telšių rajoniniame laikraštyje, 1999 m. spalio 2 d.)
Rudenėja
Tai kas, kad išaušo ruduo,
Tai kas, kad rauda šermukšniai
Tai kas, kad atšalo vanduo,
Bet vis dar gyvi upeliūkščiai.
Ir kas čia baisaus, kad prisnigs,
Kad rytmeti viena išvysiu
Nušalusias savo rožes,
Kitaip juk nebūna, sakysit.
Bet aš vis dar mokaus priprast,
Kad kelias prasideda - baigias,
Kad tai kas pražydo - nuvys,
Kad šitaip bučiuoja mus Laikas.
Todėl palydėt išeinu
Paliekančių gervių mus šiandien.
Sustoki, mirksni žavus !
Gal šitaip skleidžiasi Laimė ... 1996
10 20
Mamai
Balti vaikystes narcizai
Žydi Tau, Mano senoji,
Mes tikrai susitiksim,
Mano Geroji…
Prarasti mūsų Namai
Taip gražiai nutapyti
Šildo mano sekmadienius.
Ir žinau, kad turiu šaknis
Todėl pražystu
Baltu kaktuso žiedu ant savo
palanges…
Parbėg laivai laiveliai, išplaukia,
Plaukia ir plaukia
Baltais pavasariais
Kaip Narcizais Gyvenimas. 1998 06 07 Vilnius
(spausdinta „Kalvotoji
Žemaitija“, Telšių rajoniniame laikraštyje, 1999 m. spalio
2 d.)
Dovana
Aš labai turtinga.
Aš žinau teisybe:
jei ištarsi žodi -
Du atgal sugrįš tau.
Jei su meile laistai
Obelį ar gėlę,
Kaip gražiai jos plaukus
Žiedlapiais nusėja,
O gaiviais jų vaisiais
Jei pasidalinsi,
Tai - ranka i ranką,
Tai smiltis prie smilties.
--- --- ---
“Pone, vakar mano
sudegė jaunyste ! ”
“Jeigu reikia - imkit
puse karalystes”. 1997
06 11
Mistika
?
Jeigu nėra nei laiko , nei erdves
Iš tavo atminties juk neišblės
Ta vasara, tie metai, ta diena
Guboju kvapas, bure bangose…
Ir neištrinsi tu iš praeities
Nepasakytų žodžių.
Nepadės neigimas tavo atkaklus.
Lakštingalų nebuvo ar nebus ?
Jeigu tavęs nebuvo su manim,
Sakyk, kodėl lig šiol jaučiu širdim
Pro metu greta žėri žarija…
O tu lig šiol neištarei to “ne!”
Ir šaltinėlis tas, kur jaunas gėrei tu,
Vis jūron bėga. Sukdamas ratu
Gaivina metu smilgas, aplenkia kapus
Ir vandeniu jau girdo mus vaikus. 1997 06 10
Iš kur man žinoti
Kodėl šitas nerimas
Tas amžinas klausimas
Kur aš einu
Nors gera pajusti ir vėją ir saulę
Ir laisvę ir „Dėkui“, kad gyvenu!
Bandau užauginti gėlelę palangėj
Ir mano šunelis vis laukia manęs
Gegutė kukuodama laimę dar nepavargo
O aš pavargau nesapnuoti Tavęs... 1997.06.09.
Žydėjimas
Pirmiausiai obelys baltai baltai žydėjo,
Kvepėjo meile ir medum saldžiai.
Apsvaigę bitės nuo žiedų skubėjo,
Pribarstė žiedlapių į užantį neatsargiai.
Išskrido gervės, kol apsižiūrėjau.
Aš jų sugrįžtant laukiau –
Parlėkė gandrai.
_______
Vėl bitės kantriai, uoliai renka medų…
Labai bus gardūs šiemet obuoliai !
Dar
susitiksim...
Nieko amžino po saule juk nėra.
Kada nors vis tiek išbluks ir ta skara,
Kur sužvarbusius pečius gaubei nuo vėjo.
Užsimerkiau - nemačiau kaip saulė patekėjo.
Vėjui pučiant į pavargusias bures,
Prabudau - nėra šalia tavęs…
Pražilau, skara nuslydo nuo pečių…
Pačiame vidurdieny tylu tylu tylu…
---
O kai tu sugrįši - nepražūsi
-
O kai tu sugrįši - nepražūsi
-
O kai tu sugrįši - nepražūsi
-
Iš skaros tau marškinius pasiusiu. 1997
06 09
Nemoku kitaip
Čia sena viltis gyvena.
Ar įleis ?
Sušalau aš per tą gaisrą.
Negerai.
1997
06
(spausdinta „Kalvotoji Žemaitija“, Telšių rajoniniame laikraštyje, 1999 m. spalio 2 d.)
Po
gaisro
Irenai. N.
Po gaisro išlikus
Skruzdės gyvenimas
atrodo toks įdomus,
net norisi ja tapti, būti
ir ja Gyventi.
Taip prasmingai,
kaip saulelė teka ir leidžiasi,
kaip katinas snaudžia prieš saulę,
kaip erelis sklendžia dangumi…
Taip norisi gerti…
Vandens!
Skruzdēle, gal žinai,
kur šaltinis ?..
- - -
Nesusireikšmink,
išdidžiai skambėdamas.
Giedodamas klausyk,
kaip paukščių čiulbėjimas,
upės tekėjimas,
obuolių byrėjimas ir žolės žydėjimas,
kaip duonos kvepėjimas skleidžiasi Gyvenimu...
Protingam įvaizdyje,
bylojančiame apie tavo tuštybę,
ATSIMERK! 1999.09.16.14.45
Marių
motyvas
Šitas buvimas yra mano Gyvenimas.
Ir šitas pro langą žiūrėjimas,
Ir vėjo šnabždesys medžių lapuose,
Saulės mirgėjimas mariose
(Nebijok gyventi –
nieko gal daugiau ir neįvyks),
ir prisiminimas buvusių išsiskyrimų...
ir Aukštų akimirkų prisiminimas...
ir palydėjimas jų,
prabėgančių laiveliais bangomis,
ir su Viltimi ieškojimas vėl burės horizonte.
(spausdinta „Kalvotoji Žemaitija“, Telšių rajoniniame laikraštyje, 1999 m. spalio 2 d.)
Ašara
Mano Viešpatie,
Tai Tavo
Ašara
Sužibo
Šitaip skaudžiai
Ir snaigėmis pabirusi
sudygo giesmėmis... 1999.10.14
Širdies lobiai
Kraujažole
sese, apleidau tave...
Net
graudu, kaip tavęs pasiilgus buvau!
Kai
žiūriu į akis tau, niūniuojant girdžiu –
„...
trumpas tavo gyvenimas, lig gegutės kukavimo...“
...
pasiklydus buvau be tavęs, Kraujažole sese...
Padainuokim
kartu dar ir nebesiskirkim...
„
... Oi seniai seniai pas motuly buvau
vai ir užžėlė tiej vieši kelaliai žaliu
vejeliu...“ 2014-07-11
Gyvenimo pamokos
mano močiutei Rachelei
Skaityti
mokiausi žiūrėdama į kelią,
skaičiuoti
– klausydama, kaip dunksi grindinys, sugrįžtant mamai tuo keliu,
rašyti
kiek pramokau vedžiodama pirštu šarmotam stikle lango,
o
muzikos – lig šiol vis mokausi, iš „Sniego karalienės“ ašarų neišverktų,
nutrūkusioj
vaikystės pasakoj, kuri man atiteko...
Girdėjau
ją, bet iki šiol nesuprantu...
Kai
sužinojau, jog pasakos laimingai turi baigtis,
vėlu jau buvo
mokytis nupiešt namus...
Tad
šoku ir dainuoju ligi šiol, kaip moku,
meldžiuos
važiuodama, verpt pamokinta baltos avelės,
pareinančios
– matau dabar pro savo langą – tuo pačiu keliu...
.jpg)
.JPG)
