KŪRYBINĖS RAIŠKOS PATIRTYS, ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ „ĮRĖMINIMAI“, NEĮGALIŲJŲ DIENOS CENTRE „KLAIPĖDOS LAKŠTUTĖ“

Salomėja Burneikaitė, Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Reabilitacijos katedra

Artiomas Kazakovcevas, BĮ Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“

Reabilitacijos katedros studijų programose bei dėstytojų mokslinių tyrinėjimų krypčių erdvėje reikšmingą vietą užima kūrybiniai metodai ir jų efektyvumas. Katedros bendradarbiavimo ryšiai su BĮ  „Klaipėdos lakštutė" klostėsi penketą metų, nuo Reabilitacijos katedros įsikūrimo. Šioje įstaigoje studentai lankėsi atlikdami praktiką, susipažino su centro lankytojais dalyvaudami kartu su dėstytojais bendrame projekte „Aš esu tu", vykdytame 2010 m., kartu su Klaipėdos lėlių teatru. 

Dienos centro „Klaipėdos lakštutės“ vizija ir tikslai teikti kokybiškas socialines paslaugas ir užtikrinti saugią bei orią aplinką neįgaliems asmenis buvo ir yra suprantamas katedros žmonėms. Todėl tikslas plėsti bendradarbiavimo erdvę įgyvendinant kūrybinį projektą „Įrėminimai“ buvo suprastas centro darbuotojų, kuriam jie, kartu su direktore Danute Daukantiene, entuziastingai pritarė. Dienos centrą „Klaipėdos lakštutė“ lanko asmenys nuo aštuoniolikos metų, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų. Kai kurie iš jų yra paliesti judėjimo bei kitokio kompleksinės negalios. Socialinių  darbuotojų padedami jie, pagal savo galimybes, čia mokosi integruotis visuomenėje, gerinti savo gyvenimo kokybę, ugdytis kasdienio gyvenimo bei darbinius įgūdžius. Teikiant dienos socialinės globos paslaugas įstaigoje vykdomos ir kūrybinės veiklos, tokios kaip rankdarbių, dailiųjų amatų, dailės, muzikos terapijos, meninio ugdymo, popieriaus plastikos ir dekoravimo.

Darbo tikslas – Aptarti kūrybinės veiklos patyrimą, gautą vykdant rankdarbių projektą, skirtą neįgaliųjų integracijai visuomenėje, padedant jiems ir sveikiesiems geriau suprasti vieniems kitus.

Uždaviniai – 1) atskleisti socialinio darbo ir meno terapijos specialistų poreikį bendradarbiauti; 2) pristatyti skirtingų meno terapijos metodų jungties galimybes.

Tyrimo metodika – Stebėjimas dalyvaujant, lyginimas, interviu, anketavimas.

Projekto idėja. Mintis surengti ypatingą neįgaliųjų darbų parodą gimė Reabilitacijos katedroje, kuri rengia ergoterapijos bakalaurus. Šių specialistų kompetencijoje – pacientų galimybių grąžinimas, palaikymas ir sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į pacientų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslinga veikla tai kasdienė veikla, darbinė veikla ir laisvalaikis. Ekspresyvios terapijos (dramos) užsiėmimų metu studentai bandė įsivaizduoti kaip turėtų jaustis judėjimo negalios apribotas žmogus gyvenantis daugiabučiame name, pasaulį daugelį metų matydamas pro vieną ir tą pati langą. Teko pasėdėti patiems neįgaliųjų vežimėlyje, išmokti jį valdyti ir pagalvoti kokia kūrybine veikla galėtų užsiimti toks žmogus. Pasirinkta galimybė fotografuoti. Tokio tarsi „dramos persikūnijimo“ būdu gimė idėja surengti fotografijų parodą. Šis vaizduotės darbas nuvedė iki ypatingos neįgaliųjų darbų parodos „Įrėminimai“, kurioje pabandyta tokias sąlygiškai menines nuotraukas, užfiksavusias vaizdą pro tą patį langą keturiais metų laikais, pristatyti ypatinguose, išmoningai dekoruotuose ir kruopščiai išpuoštuose rėmuose. Šie rėmai – kuo tikriausi dailės darbai, sukurti ir kruopščiai atlikti „Klaipėdos lakštutės“ jaunuolių, padedant socialiniams darbuotojams. Parodos anotacijoje šių eilučių autorė rašė: „Įrėminimai“ kalba apie gyvenimo džiaugsmą, kurį galime išgyventi per kūrybą, panaudodami skirtingas turimas galias. Ar pagalvojote kada, jog visi esame kuo nors neįgalūs?.. Daugelis nemokame kalbėti užsienio kalbomis, kai kurie neskiria spalvų, neturi klausos, yra nejautrūs, tarsi „be kompleksų“... Vieni negali vaikščioti, judėti, o kiti megzti, piešti, skaičiuoti ar skaityti... Kai kam vis dar sunku suprasti ir priimti „kitokį“ kitą... Pasitaiko žmonių, kurie nemoka atjausti, mylėti, įsiklausyti, padėti... Argi tai nėra negalia? Ekspozicija, kurią sudaro BĮ dienos centro „Klaipėdos lakštutė“ dailės darbai, atlikti koliažo, mozaikos, piešimo, lankstymo, konstravimo iš popieriais ir kitomis mišriomis technikomis, kviečia pagalvoti kuo gyvena negalios ištikti žmonės? Šio centro jaunuolių, padedant darbuotojams, sukurti ir pagaminti išraiškingi rėmai nuotraukoms primena, kad negalia tarsi „įrėminusi“ žmogų, apriboja jo galias, tačiau kūrybiškumas vis tiek skleidžiasi įvairiais pavidalais. Turime vieni kitiems padėti, padrąsinti, paskatinti ir, būdami kartu, galime sukurti kažką naujo, suteikiančio prasmę rutiniškai būčiai. Šie „Įrėminimai“ tarsi nebyliai primena ir nuotraukose įamžinusi vaizdus autorių, užfiksavusį patirto grožio akimirkas, fotografuojant vaizdą pro tą patį langą, įvairiais metų laikais. Ar pagalvojame, kad šiais laikais, kai fotografuoti gali beveik kiekvienas, kokia atgaiva sielai gali tapti judėjimo negalios „įrėmintam“ žmogui fotoaparatas? Nuostabių galių suteikia žmonėms bendravimas. Dar daugiau – bendravimas kuriant. Taip ir gimė paroda „Įrėminimai“. Ypatingos parodos idėją gerai suprato ir padėjo realizuoti „Klaipėdos lakštutės“ direktorė Danutė Daukantienė. Netradicinė ji yra tuo, kad nuotraukos šiuo atveju yra mažiau svarbios negu ypatingi autoriniai kūriniai-rėmai, kuriuose jos pateiktos. Dailės darbų-rėmelių autoriai – visas būrys gėriu besidalinančių jaunuolių – BĮ Neįgaliųjų dienos centro „Klaipėdos lakštutė“ ugdytiniai: Natalija Z., Sveta K., Nerijus D., Anna S., Darius Č., Zarina M., Mantvydas Š., Kristina K., Aliona S., Arūnas A., Tadas Š., Ruslanas Š., Gintaras Z., Žydrūnas M., Michail T., Darius B., Alioša D. ir Olesia M. Jiems talkino socialiniai darbuotojai Daiva Dambrauskė, Zita Doveikienė, Justina Kalnikaitė, Artiomas Kazakovcevas, Brigita Pūkinskaitė ir socialinė pedagogė Liubov Popcova.

Projekto rezultatai.  Projekto realizavimo procesas tęsėsi 2 mėnesius. Darbas vyko etapais,  pagal dalyvių galimybes, suvokimo laipsnį, bei socialinių darbuotojų gebėjimą kreipti  ugdytinius kūrybinio rezultato link, panaudojant įprastai centre praktikuojamas rankdarbių technikas. Buvo stengiamasi pagauti nuotraukose užfiksuotą nuotaiką, emocijas ir perteikti savo santykį sukuriant vieną bendrą kurinį. (žr. 1 pav.)

1 pav.  Rėmai dekoruoti žiemos vaizdui pro daugiabučio langą

Nurodyto formato dekoruotus itin plačius rėmus nuotraukoms, padedami socialinių darbuotojų, sukūrė aštuoniolika centro lankytojų. Paroda „Įrėminimai“ įvyko Klaipėdos universitete, 2011 m. spalio mėn., konferencijos „Kūrybiniai metodai reabilitacijoje“ metu. Nauja patirtis ergoterapijos studentams buvo mokytis tinkamai eksponuoti dailės darbus, praktiškai pajausti neįgalių jaunuolių kūrybos prasmę, bendraujant parodoje su lankytojais, „Klaipėdos lakštutės“ socialiais darbuotojais. Šio centro darbuotojai savo ir ugdytinių patirtį šiemet atskleidė atsakydami į anketos klausimus. Gauta 10 anonimiškai užpildytų anketų. Ją sudarė 12 atvirų klausimų, kurių atsakymai leidžia spęsti apie šio projekto reikšmę ir prasmę.

Toliau apžvelgiame atsakymus į anketos klausimus. Rėmus nuotraukoms kūrė ir dalyvavo projekte, kartu su socialiniais darbuotojais,  suaugę asmenys turintys proto negalią, psichinių sutrikimų bei įvairią kompleksinę negalią.

Į klausimus ar visi jaunuoliai sugebėjo suprasti užduotis ir atlikti darbus, visi darbuotojai atsakė panašiai, pabrėždami, kad dirbo jaunuoliai pagal savo galimybes. Užduotis suprato su socialinių darbuotojų pagalba. Ne visi sugebėjo suprasti užduotį kaip galutinį tikslą, tačiau užduotis išskaidžius, kai kurios darbus atlikti sugebėjo.

Išvardindami kokie buvo darbo etapai įgyvendinant sumanymą „Įrėminimai“, darbuotojai minėjo, kad pirmiausiai pasiūlė jaunuoliams pasirinkti patikusias nuotraukas, kurios atspindėjo žvilgsnį pro tą patį langą keturiais metų laikais. Remtasi minčių lietumi,  pasirinkta įdomiausia idėja, pritaikytos tinkamiausio medžiagos, jų spalvos kiekvienam darbui individualiai. Buvo įvardinta visą eilė techniškai svarbių darbo etapų, bet reikšmingas pastebėjimas, kad sunku buvo neįgaliems jaunuoliams perteikti bendrą sumanymą, kad negalia – tai „rėmas“, kuris yra ir trukdo būti laisvam. Ieškota naujų neįgaliųjų socialinio dalyvavimo būdų, galimybių, raiškos, rasta kaip plėtoti turimas neįgaliųjų gebėjimus, skatinant išreikšti save, savos „negalės rėmą“.

Išsakydami kas buvo sunku ir kas lengva dirbant kartu su neįgaliaisiais, darbuotojai pabrėžė tinkamo požiūrio į negalią svarbą. Bazinė rėmo konstrukcija buvo visiems vienoda – plastiška plati porolono išpjova. Teko rasti įgalinimo būdų mažinant darbuotojų dominavimą ir perduodant rėmo dekoravimo, spalvinimo ar puošimo funkciją patiems jaunuoliams. Nejauku buvo kalbėtis su neįgaliuoju asmeniu, kad negalia – įrėmina žmogų. Įstaiga veikia daugiau nei dešimtmetį ir daugelį „įrėminimų“ kai kuriems jaunuoliams jau yra padėjusi įveikti. Dauguma centro lankytojų savo gebėjimus ir galias suvokia per rankdarbius, šokį, muziką, todėl lengva buvo su jais užmegzti emocinį ryšį ir rasti abipusį pasitikėjimą. Kiekvienas jaunuolis reikalavo individualaus dėmesio. Buvo sunku siekti, kad visi dirbtų kruopščiai, reikėjo procesą atidžiai stebėti ir laiku padėti. Trys darbuotojai pažymėjo, kad nebuvo lengva paskirstyti darbą kiekvienam, o kartu siekti bendro rezultato, nes skirtingos yra neįgaliųjų galimybės. Tačiau nesunku buvo juos motyvuoti dirbti kartu, lengva bendrauti, nes visus džiugino galutinis rezultatas. Kai kas paminėjo, kad keblus buvo neįgaliųjų suvokimo ribotumas, bet malonus ir lengvas jų užsidegimas bei noras dalyvauti projekte, prisidedant savo rankų darbu.

Atsakymai į klausimą kuo naudingas buvo šis projektas soc.darbuotojams, liudijo naują galimybę kitoje aplinkoje, situacijoje geriau pažinti neįgalų asmenį. Kai kam tai buvo naujas iššūkis, darbo įvairovė, proga plačiau parodyti savo veiklos galimybes, rasti naują – darbo komandoje patirtį. Socialiniai darbuotojai turėjo galimybę į savo veiklą pažvelgti netradiciškai, panaudoti vaizduotę, fantaziją, galvodami kaip apipavidalinti rėmus nuotraukoms iš neįprastų ir nebūdingų medžiagų. Jiems maloni buvo galimybė suteikti jaunuoliams stiprybės padėti išsireikšti save, atskleisti sugebėjimus, suteikti džiaugsmo pasijaučiant pilnaverčiais visuomenes nariais.

Kalbėdami apie tai kuo naudingas buvo šis projektas neįgaliems jaunuoliams, daugelis centro darbuotojų paminėjo naują galimybę išreikšti save. Visi dirbo dėl bendro tikslo – prasmingai pasirodyti parodoje. Užvaldė komandos jausmas, smagiai leidžiant laiką. Kūrybiškumas skleidėsi jaučiantis lygiateisiais, turint galimybę savo darbus pamatyti akademinėje aplinkoje. Pasirinktos rankdarbių technikos padėjo lavinti rankas, dirbant su smulkiom detalėm. Kartu lavėjo dėmesys, gebėjimas susikaupti, atsakingumas, nauji įgūdžiai.

Paklausti ar pakako laiko atlikti darbams, dauguma atsakė teigiamai. Tik du žmonės pažymėjo, kad laiko galėjo turėti daugiau.

Atsakydami ką davė šis projektas įstaigai, darbuotojai  išvardino galimybę parodyti  neįgaliųjų stipriąsias puses, darbuotojų kompetencijas, organizuotumą ir bendradarbiavimo tarp įstaigų efektyvumą. Pastebėta, kad projektas buvo gera reklama įstaigai. Daugelis paminėjo komandinio darbo svarbą, atradus naują patirtį, kūrybos džiaugsmą.

Kad projektas „Įrėminimai“ buvo reikšmingas įstaigai byloja ir tai, kad darbo rezultatai buvo aptarti su darbuotojais.  Nuspręsta rėmeliais papuošti kabinetus, bendras erdves, kad ypatingi dailės darbai būtų visiems matomi. Ši paroda vėliau keliavo po socialines įstaigas, buvo eksponuota Žemaitijos dailininkų galerijoje, darbų autoriai įvertinti atsiliepimais ir gerais komentarais. Aptardami jaunuolių atsiliepimus darbuotojai minėjo tik geras ir pozityvias emocijas, įspūdžių naujumą, džiaugsmą, savivertės reikšmę dirbant komandoje.

Išvados:

1.    Bendros kūrybinės veiklos patirtys vertingos visoms dalyvių grupėms: neįgaliems jaunuoliams, socialiniams darbuotojams, reabilitacijos specialistams taikantiems kūrybinius metodus.

2.    Nustatytas socialinio darbo ir meno terapijos specialistų poreikis veikloje bendradarbiauti

3.  Dėmesys kūrybinių metodų, meno terapijos sričių bet technikų taikymui atveria neribotas jungčių galimybes

Summary

EXPERIENCES OF CREATIVE EXPRESSION WHILE IMPLEMENTING THE PROJECT „ENFRAMINGS“ AT „KLAIPĖDOS LAKŠTUTĖ“ CENTER FOR THE DISABLED

The article analyses the creative activity experience received while implementing a project for social integration for the disabled, urging them and the healthy to better mutual understanding. The authors acquaint with the artistic idea, present the cooperation experience between specialists of social work and art therapy. The article names work stages, problems, and valuable lessons learned while preparing a photo exhibition. Its showpieces were put in decorative frames created by the persons with intellectual and various complex disabilities with the assistance of social workers using various needlework techniques. The authors reveal the need for teamwork linkage of various specialists to achieve a quality artistic effect. Based on the methods of observation, comparison, interview, and questionnaire the value of common creative projects for the disabled, social workers, specialists of art therapy and rehabilitators is presented.

Literatūra:

1.    Burneikaitė S., Radžiuvienė R. Kai kurių tekstilės technikų taikymas ergoterapijoje //Reabilitacijos  metodų ir priemonių efektyvumas/. Kaunas, 2011, p. 340-343.

2.    Burneikaitė S. Socialinės dramos metodas Klaipėdos miesto socialinės paramos centro projektuose // Menų terapija reabilitacijoje: situacija ir perspektyvos// Klaipėdos universitetas, 2009, p. 18-25.

 Burneikaitė S., Kazakovcevas A.  Kūrybinės raiškos patirtys, įgyvendinant projektą „Įrėminimai“, Neįgaliųjų dienos centre „Klaipėdos lakštutė“// Kūrybiški metodai reabilitacijoje, Klaipėdos universitetas, 2012. P. 3137 // ISBN 978-9955-18-658-4.