Gal dažnas ir nujaučia, kad kūrybiškumui ribų nėra, tačiau kodėl kartais atrodo, kad ne visi tam esame gimę? Tikrai visi, nes kūrybiškumas yra prigimtinė kiekvieno žmogaus savybė. Štai ir patys galit "pasiskaityti" kai su jomis susitinkama, kaip jos atsiveria: https://minfo.lt/zmones/straipsnis/salomejos-pasaku-akademija-39
Pasakos gali tapti savita konsultacija, jei užstrigote kokioje situacijoje ir, palikę stereotipus, nuoširdžiai ieškote kitokio sprendimo. Jose užkoduota tikroji išmintis išbandyta šimtmečiais ir šią savybę iki šiol ne vieno sąmonėje pajudina. O pabandžius pažvelgti kitu kampu į seniai nusibodusias, „išaugtas“ vaikystės pasakas – netikėtai gali atsiverti akys.
Tokį „praregėjimą“, intriguodama ne tik
moksleivius, bet ir kolegas, trumpoje savo paskaitoje „Verslas, ekonomika ir...
pasakos“ pasiūlė pajusti Klaipėdos Baltijos gimnazijos ekonomikos
mokytoja-metodininkė Laima Krasauskienė. Nuėjau, paklausiau ir išgirdau man
įdomių dalykų. Mokytoja kvietė pro „verslumo akinius“ pažvelgti į tokias
pasakas kaip „Trys paršiukai“, „Mergaitė su degtukais“, „Batuotas katinas“,
‚Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Aladino žibintas“, kitas. Priminė pasakėčią
„Varna ir sūris“, kurioje varna lieka „geros reklamos auka“ ir panašu, kad tai
dar ne pabaiga. Argi ne nuostabu, kad pasakų klodai ir kodai iš naujo
pajudinami liečiantis prie pažįstamų kasdienių siužetų.
Pasakose, jei mokėsime jas tinkamai
perskaityti – yra visko, kaip ir gyvenime. Ir fizikos, ir lyrikos, poezijos,
literatūros ir net ekonomikos, kviečiančios patiems pasidaryti išvadas
anksčiau, negu liksime nesupratę kas atsitiko, kaip ta močiutė prie suskilusios
geldos, iš pasakos „Auksinė žuvelė“...
Tai bent idėjų naujiems tyrinėjimams,
žaidimams ir net kūrybinėms dirbtuvėms!
Nuoširdžiai, Salomėja iš „Pasakų akademijos“ .
Plačiau apie mane, mano patirtis ir
praktiką skaitykite čia>
